Protojerėjus – tai senovinis krikščioniškosios bažnyčios titulas, reiškiantis „pirmasis vienuolis“ arba „vienuolyno vyresnysis“. Šis terminas dažniausiai vartotas ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu (ypač Rytuose) ir nurodydavo į vienuolyno vadą, kuris atsakingas už bendruomenės dvasinį ir organizacinį gyvenimą.
Trumpai:
Protojerėjus – vyresnysis vienuolis, vienuolyno vadovas arba garbės titulas iškilusiam asketui.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„IV amžiuje Sirijoje protojerėjus Eutimijus vadovavo dykumos vienuoliams ir buvo žinomas dėl savo asketiško gyvenimo.“
2. Šiuolaikinis vartojimas (retas):
„Stačiatikių tradicijoje protojerėjaus titulas kartais suteikiamas patyrusiems vienuoliams už nuopelnus Bažnyčiai.“
Pastaba: Šis terminas retai vartojamas šiuolaikiniame kasdieniame kalbėjime, dažniau sutinkamas bažnytinėje literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.