prakritai

„Prakritai“ – tai daugiskaitos forma nuo „prakritas“, kuris sanskrito kalboje reiškia „natūralus, pirminis, sukurtas gamtos“.

Terminas dažniausiai vartojamas kalbotyroje ir kultūrologijoje, nurodant senovės Indijos vidutines arba regionines kalbas, kilusias iš sanskrito (arba su juo susijusias), bet vartotas kasdienėje praktikoje, o ne ritualiniams ar moksliniams tekstams. Tai buvo gyvos, besivystančios kalbos, skirtos paprastiems žmonėms, priešingai nei „išdirbtas“ klasikinis sanskritas.

Trumpai:
Prakritai – senovės ir viduramžių Indijos liaudies kalbos, kilusios iš sanskrito arba su juo giminingos, naudotos dramoje, poezijoje, religinėse sekų tekstuose (pvz., džainizme) ir kasdienėje komunikacijoje.

Pavyzdžiai prakritų kalbų:
1. Pali – naudota budistų kanoniniuose tekstuose („Tipitaka“).
Pavyzdys: žodis „dhamma“ (pali) atitinka sanskrito „dharma“ (darna, tiesa).

2. Ardhamagadhi – pagrindinė džainų religinė kalba.
Pavyzdys: „namo arihantāṇam“ (pagarba arihantams) – džainų malda.

3. Šaurašeni – vartota dramose (pvz., Šudrakos „Mricchakatika“).
Pavyzdys: veikėjai iš žemesniųjų socialinių sluoksnių kalba šia prakrito atmaina, o aukštuomenė – sanskritu.

4. Maharaštri – plačiai naudota lyrikoje (pvz., Hala „Gahasattasai“).
Pavyzdys: iš šios kalbos vėliau išsivystė šiuolaikinė marathų kalba.

Papildoma pastaba:
Prakritai buvo svarbūs kaip tarpinė grandis tarp senojo sanskrito ir šiuolaikinių indoarijų kalbų (hindi, bengalų, gudžarati ir kt.). Jie taip pat naudoti klasikinėje indų teatro tradicijoje, kur socialinę padėtį veikėjų atskleidžia jų vartojama kalba (sanskritas – aukštuomenei, prakritai – paprastiems žmonėms ir moterims).

Įrašas
Paaiškinimas	„Prakritai“ – tai daugiskaitos forma nuo „prakritas“, kuris sanskrito kalboje reiškia „natūralus, pirminis, sukurtas gamtos“. Terminas dažniausiai vartojamas kalbotyroje ir kultūrologijoje, nurodant senovės Indijos vidutines arba regionines kalbas, kilusias iš sanskrito (arba su juo susijusias), bet vartotas kasdienėje praktikoje, o ne ritualiniams ar moksliniams tekstams. Tai buvo gyvos, besivystančios kalbos, skirtos paprastiems žmonėms, priešingai nei „išdirbtas“ klasikinis sanskritas. Trumpai: Prakritai – senovės ir viduramžių Indijos liaudies kalbos, kilusios iš sanskrito arba su juo giminingos, naudotos dramoje, poezijoje, religinėse sekų tekstuose (pvz., džainizme) ir kasdienėje komunikacijoje. Pavyzdžiai prakritų kalbų: 1. Pali – naudota budistų kanoniniuose tekstuose („Tipitaka“). Pavyzdys: žodis „dhamma“ (pali) atitinka sanskrito „dharma“ (darna, tiesa). 2. Ardhamagadhi – pagrindinė džainų religinė kalba. Pavyzdys: „namo arihantāṇam“ (pagarba arihantams) – džainų malda. 3. Šaurašeni – vartota dramose (pvz., Šudrakos „Mricchakatika“). Pavyzdys: veikėjai iš žemesniųjų socialinių sluoksnių kalba šia prakrito atmaina, o aukštuomenė – sanskritu. 4. Maharaštri – plačiai naudota lyrikoje (pvz., Hala „Gahasattasai“). Pavyzdys: iš šios kalbos vėliau išsivystė šiuolaikinė marathų kalba. Papildoma pastaba: Prakritai buvo svarbūs kaip tarpinė grandis tarp senojo sanskrito ir šiuolaikinių indoarijų kalbų (hindi, bengalų, gudžarati ir kt.). Jie taip pat naudoti klasikinėje indų teatro tradicijoje, kur socialinę padėtį veikėjų atskleidžia jų vartojama kalba (sanskritas – aukštuomenei, prakritai – paprastiems žmonėms ir moterims).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.