postpozicinis
Postpozicinis – tai kalbos dalis, kuri veikia kaip priešdėlis (prepozicija), bet dedamas po žodžio, kurį valdo. Tai yra būdinga kai kurioms kalboms (pvz., vengrų, turkų, japonų), tačiau retai sutinkama lietuvių kalboje.
Trumpai:
Postpozicija – tai priešdėlio funkciją atliekanti dalelė, kuri stoja po pagrindinio žodžio.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje (labai retai):
- „Dėl ko?“ → čia „dėl“ yra įprasta prepozicija (prieš žodį).
- „Ko dėlei?“ → čia „dėlei“ veikia kaip postpozicija (po žodžio „ko“).
Pastaba: Tokie atvejai laikomi archajiškais arba fiksuotomis frazėmis.
2. Vengrų kalboje (tipiškas pavyzdys):
- ház (namas) + ban (viduje) → házban (name).
Čia -ban yra postpozicija, reiškianti „viduje“.
3. Turkų kalboje:
- ev (namas) + için (dėl) → ev için (dėl namo).
için yra postpozicija.
Svarbu: Lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos prepozicijos (pvz., į, su, ant), o postpozicijos – itin retos ir dažniausiai aptinkamos senojoje kalboje arba tam tikrose išraiškose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.