postliudas
Postliudas (angl. postlude) – tai muzikos kūrinys, grojamas pasibaigus pagrindinei programai ar ceremonijai, pvz., bažnyčios pamaldose, koncerte ar kituose renginiuose. Tai priešingybė preliudui (įžangai), nors terminas dažniausiai vartojamas bažnytiniame kontekste.
Trumpai: muzika, skirta užbaigti renginį ar ceremoniją.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčioje:
Pamaldų pabaigoje vargonininkas groja postliudą, kol žmonės palieka bažnyčią. Tai gali būti improvizuotas arba iš anksto paruoštas kūrinys.
2. Koncerte:
Orkestras atliko simfoniją, o dirigentas papildomai pridūrė trumpą postliudą kaip pabaigą, sukurdamas ramią atmosferą prieš išėjimą.
3. Vedybų ceremonijoje:
Pasibaigus ceremonijai, vargonininkas grojo linksmą postliudą, kol svečiai pradėjo trauktis iš salės.
Dėmesio: Terminas postliudas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme – pvz., apibūdinant įvykį ar tekstą, kuris užbaigia temą (kaip epilogas knygoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.