Polimetrija – tai eilėraščio ar kitos muzikinės formos metrinė struktūra, kai viename kūrinyje derinami skirtingi eilėdariai (pvz., jambas, trochėjus, daktilas ir kt.) arba skirtingi eilutės ilgiai. Tai suteikia dinamiką, ritminį įvairovę ir išraiškingumą.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių poezijoje – dažna moderniojoje poezijoje, pvz., Sigito Gedos eilėraščiuose:
"Aš einu per mišką,
o miškas – per mane.
Šaknys – kaip gyslos,
o gyslos – kaip šaknys."
Čia trumpos ir ilgos eilutės, skirtingi kirtis derinami.
2. Užsienio literatūroje – Walt Whitman „Žolės lapuose“ naudoja laisvą eilėdarą, kurioje polimetrija atsiskleidžia per nevienodą eilių ritmą ir intonaciją.
3. Muzikoje – polimetrija pasireiškia kaip skirtingų metrų (pvz., 3/4 ir 4/4) vienu metu naudojimas, pvz., Stravinskio „Šventės pavasaryje“ arba progresyviojo roko grupėse („Tool“).
Trumpai: polimetrija – tai įvairių ritmų derinys viename kūrinyje, kuris sulaužo monotoniškumą ir pabrėžia emocinį ar semantinį turinį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.