Polihimnija
Polihimnija (gr. Πολυύμνια, Polyhymnia) – graikų mitologijoje viena iš devynių mūzų, globojanti šventąją poeziją, himnus, sakralinę muziką, oratoriją ir retoriką. Ji dažnai vaizduojama rimta, apgalvota, kartais su pirštu prie lūpų – kaip simbolis tylos ir susikaupimo.
Trumpai: Polihimnija – mūza, atsakinga už religinę ir ceremoninę poeziją/muziką, taip pat už kalbos meną (retoriką).
Pavyzdžiai:
1. Antikoje – poetai, kurie rašė garbinimo himnus dievams (pvz., Homeras ar Hesiodas), kviestųsi Polihimnijos įkvėpimo.
2. Dabartyje – Polihimnijos vardas siejamas su šventaisiais giesmėmis, liturgine muzika, pamokslais arba pagarbios, rimtos tematikos eilėraščiais (pvz., himnai gamtai, tėvynei, aukštesnėms vertybėms).
3. Meno vaizdavime – dažnai vaizduojama ilgomis, uždengtomis robeomis, su ritiniu rankoje (simbolizuoja rankraštį), be muzikos instrumento, pabrėžiant dvasinį, o ne linksmą aspektą.
Sinonimai / sąvokos: himninė poezija, sakralinė muzika, oratorija, retorinė kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.