Poliembrionija – tai reiškinys, kai iš vienos apvaisintos kiaušialąstės ar gemalo susidaro daugiau nei vienas organizmas (du ar daugiau gemalų). Tai gali būti natūralus procesas kai kurių gyvūnų ir augalų grupėse arba dirbtinai sukeltas reiškinys.
Trumpai:
Viena kiaušialąstė → keli gemalai → keli individai (dažnai genetiškai identiški, išskyrus atvejus, kai susidaro iš skirtingų lytinių ląstelių).
Pavyzdžiai:
1. Žmogus ir kiti žinduoliai – vienaveiksmiai dvyniai (monozigotiniai). Jie atsiranda, kai vienas apvaisintas gemalas suskyla į dvi ar daugiau dalių, iš kurių vystosi atskiri individai. Tai natūrali poliembrionija.
Pvz.: identiški dvyniai, tryniai.
2. Bitės – kai kurios bitės (pvz., karalienės) gali atsirasti iš poliembrionijos: iš vieno kiaušinėlio išsivysto kelios lervos, bet tik viena tampa subrendusia karaliene.
3. Citrusiniai augalai – kai kurios citrinų, apelsinų veislės gamina daugiau nei vieną gemalą vienoje sėkloje. Iš jų išauga daugiau nei vienas daigai (dažnai genetiškai identiški).
4. Parazitiniai vabzdžiai (pvz., dalis plėšriųjų kandys) – poliembrionija leidžia iš vieno kiaušinėlio išsivystyti daugeliui lervų, kurios gali užimti didelį šeimininko organizmą.
5. Šarvuotieji šunys (armadilai) – patelė dažniausiai pagimdo keturis identiškus jauniklius, kilusius iš vieno apvaisinto kiaušinėlio (poliembrionijos pavyzdys žinduoliuose).
Svarbu:
Poliembrionija skiriasi nuo daugiavaisiškumo (pvz., dvyniai iš dviejų skirtingų kiaušialąsčių), nes kilmė – viena lytinė ląstelė. Dažnai rezultatas – genetiškai vienodi individai (klonai), nors dėl mutacijų ar epigenetinių skirtumų jie gali ne visiškai atitikti vienas kitą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.