Poetika – tai teorinis veikalas, kuris nagrinėja poezijos (ir apskritai literatūros) kūrimo principus, struktūrą, formas ir estetinius kriterijus. Tai gali būti ir tam tikro autoriaus ar srovės poetinė sistema, t.y. jo kūrybiniai principai ir stilistinės ypatybės.
Terminas kilęs iš Aristotelio veikalo „Poetika“ (sen. gr. Περὶ ποιητικῆς), kuriame filosofas analizavo dramos (ypač tragedijos) esmę, veikėjus, siužetą ir katarsišką poveikį.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Aristotelio „Poetika“ – pamatinis traktatas, kuriame aprašomos tragedijos taisyklės (pvz., vieningas veiksmas, herojų trūkumai, staigūs vingiai).
2. Romantikų poetika – ji emfatizavo individualius jausmus, gamtos grožį, fantaziją ir liaudies kūrybą (pvz. Adomo Mickevičiaus kūryboje).
3. „XX a. avantgardinė poetika“ – pavyzdžiui, futuristų poetika, kuriai būdingas tradicijų atmetimas, dinamikos ir technikos garbinimas, kalbos eksperimentai.
Trumpai: poetika – tai poetinė teorija arba konkretaus autoriaus / srovės meninės raiškos principai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.