Plenumas (lot. plenus – pilnas) reiškia pilnatvę, visiškumą, pilnumą, dažniausiai vartojama kalbant apie galią, teises ar kompetenciją.
Trumpai:
Tai sąvoka, nurodanti, kad asmuo ar institucija turi visas įgaliojimus, pilną valdžią ar teisę veikti tam tikroje srityje.
Pavyzdžiai:
1. Politikoje / teisėje:
„Parlamentas priėmė sprendimą plenume“ – tai reiškia, kad sprendimas buvo priimtas visų narių susirinkime, o ne komisijoje ar taryboje.
2. Diplomatijoje:
„Ambasadorius turi plenumas vesti derybas“ – t. y., jis turi visas reikalingas įgaliojimus ir gali priimti galutinius susitarimus.
3. Religijoje (katalikybėje):
„Popiežius kalba iš savo plenumo“ – kalbama apie pilną mokomąją ar valdžią, kurią jis turi kaip bažnyčios vadovas.
Sinonimai: pilnatvė, visuma, pilna galia, įgaliojimai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.