„Piemija“ yra kaimiško kraštovaizdžio, kaimo aplinkos ar gyvenimo būdo poetiškas arba literatūrinis apibūdinimas, dažnai siejamas su idiliška, ramia, natūralia gamtos ir žemės ūkio veiklos atmosfera. Šis terminas kilęs iš žodžio „piemuo“ (ganytojas) ir dažnai naudojamas literatūroje, poezijoje ar meniniuose aprašymuose, norint perteikti kaimišką grožį, paprastumą ar nostalgiją.
Pavyzdžiai:
1. Literatūriniame kontekste:
„Romano herojus, pavargęs nuo miesto šurmulio, atsidūrė tylioje piemijoje, kur ganyklų švelnūs kalvų kontūrai ir avių gimžėjimas atnešė jam ramybę.“
2. Apibūdinant vietovę:
„Ši sodyba, apsupta pievų ir senų ąžuolų, yra tikra piemija – čia laikas teka lėčiau, o gamta kalba garsiau nei žmonės.“
Sinonimai: kaimiškumas, idiliška kaimo vietovė, pastoralinė aplinka.
Pastaba: Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau sutinkamas grožinėje literatūroje ar poetiniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.