peseva
„Peseva“ – tai senovės lietuvių piniginis vienetas, naudotas XIV–XVI a., dažniausiai minimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose. Pavadinimas kilęs iš slavų kalbų (pvz., rus. пѣсѣвъ, lenk. piesew), o pats žodis greičiausiai atėjo iš vokiečių kalbos (vok. Böse – „bloga“), nurodant žemos kokybės sidabrą.
Reikšmė:
1 peseva = 1/3 grašio (arba 1/6 Lietuvos grašio, priklausomai nuo laikotarpio).
Tai buvo nedidelė piniginė apskaitos vieneto dalis, naudota atlyginimams, baudoms ar prekybai apibūdinti.
Pavyzdžiai:
1. LDK dokumentuose (XVI a.):
„Už žemės nuomą mokėti 6 pesevas sidabro.“
(Pavyzdinis sakinių struktūra – peseva dažnai minim kaip sidabro ekvivalentas.)
2. Mokesčių įrašai:
„Kaimo gyventojas už nusikaltimą nubaustas 10 pesevų bauda.“
(Rodoma, kad peseva buvo vartojama ir baudų dydžiams nustatyti.)
3. Istoriniame kontekste:
Peseva kaip matavimo vienetas liudija LDK pinigų sistemos įvairovę, kurioje kartu cirkuliavo grašiai, pesevos, solidai ir kt.
Svarbu: Šis terminas dabar vartojamas tik istoriniame ar numizmatikos kontekste. Šiuolaikinėje kalboje nenaudojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.