pelikozaurai
Pelikozaurai (lot. Pelycosauria) – tai primityvūs, daugiausia žemyninius gyvenimo būdą vedę pirmieji kiaušiadėmiai ropliai (sauropsidai), gyvenę karbono ir permės laikotarpiais (prieš maždaug 299–252 mln. metų). Jie laikomi pirmtakais vėlesniems ropliams, įskaitant žinduolius panašius roplius (terapsidus).
Pagrindiniai bruožai:
- Kūno šildymas tik išoriniu šaltiniu (pokoldžiai).
- Išsiskiria nugaros kilpa („burė“), susidedanti iš pailgėjusių slankstelių, kuri, manoma, reguliavo kūno temperatūrą arba naudota rodymui.
- Dauguma buvo plėšrūnai arba augalėdžiai.
Pavyzdžiai:
1. Dimetrodon – garsiausias pelikozauras, turėjęs didelę nugaros „burę“. Jis buvo plėšrus, gyveno Permės laikotarpiu.
2. Edaphosaurus – augalėdis pelikozauras, taip pat turėjęs nugaros kilpą su skersiniais išaugais.
3. Casea – mažas, atšokus, augalėdis pelikozauras be ryškios nugaros kilpos.
Pelikozaurai – svarbi evoliucinė grandis tarp senųjų roplių ir vėlesnių terapsidų, kurie davė pradžią žinduoliams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.