pasyvinimas
Pasyvinimas – tai veiksmažodžio forma, kuri rodo, kad veiksnys yra ne veikėjas, o objektas, kuriam vyksta veiksmas. Kitaip tariant, veikėjas yra neaktyvus, o veiksmas nukreipiamas į jį.
Trumpai:
Veiksmas atliekamas su veikėju, o ne veikėjo.
Pavyzdžiai:
1. "Knyga yra skaitoma."
– Čia knyga yra veiksnys, bet ji ne skaito, o yra skaitoma (kažkas kitas ją skaito).
2. "Namai buvo statomi per metus."
– Namai yra statomi (kažkas juos stato).
3. "Laiškas bus atsiųstas rytoj."
– Laiškas bus atsiųstas (kažkas jį atsiųs).
Paprastas skirtumas nuo aktyvaus teiginio:
- Aktyvus: Mokinys išsprendė uždavinį. (mokinys – veikėjas)
- Pasyvus: Uždavinys buvo išspręstas (mokinio). (uždavinys – veiksnys, veikėjas gali būti nenurodytas arba pridėtas prie galininko)
Pasyvinimas dažnai vartojamas, kai:
- Veikėjas nežinomas arba nesvarbus.
- Svarbiau pabrėžti veiksmą arba objektą, o ne veikėją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.