Panegirinis – tai būdvardis, kilęs iš žodžio panegirika (lot. panegyricus), reiškiantis giriamąjį, šlovinantį, pernelyg didžiuojantį (dažnai su neigiamu atspalviu – perdėtas, neobjektyvus gyrinėjimas).
Reikšmė trumpai:
Panegirinis tekstas / kalba – tokia, kurioje kas nors ar kas nors yra pernelyg šlovinama, idealizuojama, dažnai nepateikiant kritiškumo ar trūkumų.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Karaliui skirtas panegirinis tekstas aprašė jį kaip be klaidų valdovą, nors istorikai žino, kad jo valdymas buvo kupinas problemų.“
2. Politikoje / retorikoje:
„Jo kalba buvo panegirinė – visus pasiekimus priskirdavo tik savo partijai, neįvardydama nė vieno trūkumo.“
3. Literatūroje / menų kritikoje:
„Autorius parašė panegirinį straipsnį apie režisierių, tačiau jame trūko objektyvios jo kūrybos analizės.“
Pastaba: Panegirinis stilius dažnai siejamas su oficialiais pagyrimais (pvz., jubiliejinės kalbos), propagandiniais tekstais arba literatūriniais kūriniais, kuriuose veikėjas ar įvykis vaizduojamas be trūkumų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.