obertonas

"Obertonas" – tai fizikos ir muzikos terminas, reiškiantis aukštesnįjį natūralųjį toną, kuris sklinda kartu su pagrindiniu tonu (pagrindine dažnio dedamąja). Obertonai atsiranda dėl virpančio kūno (pvz., stygos, oro stulpelio) sudėtingų virpesių ir sudaro garso spalvą arba tembrą, leisdami atskirti skirtingus instrumentus arba balsus, net kai jie groja tą patį pagrindinį toną.

Trumpai: Obertonai – tai papildomi, aukštesni garso dažniai, lydintys pagrindinį toną ir suteikiantys garso individualų atspalvį.

Pavyzdžiai:

1. Gitara: Kai išgaunamas atvirasis E stygos tonas, kartu girdimi silpnesni, aukštesni obertonai, kurie suteikia gitarskai būdingą "šviesų" ir turtingą skambesį. Jei paliesite stygą tam tikruose taškuose (pvz., pusei jos ilgio), galite išgirsti grynesnius obertonus be pagrindinio tono.

2. Žmogaus balsas: Kai dainininkas gieda ilgą natą, obertonų virtinė (dažnai vadinama formantais) lemia, ar balsas skamba šiltai, šviesiai, metaliniškai arba "apvaliai". Pavyzdžiui, tradiciniame mongolų / tuvos ūkime (angl. throat singing) dainininkas sąmoningai sustiprina tam tikrus obertonus, kad vienu metu skambėtų du ar daugiau skirtingų tonų.

3. Varpos: Didelės varpos skamba turtingai ir "skardžiai" būtent dėl ryškių obertonų, kurie gali net kelti įspūdį, kad girdimi keli tonai vienu metu.

Papildoma pastaba: Obertonai kartais vadinami armoniniais tonais, jei jų dažniai yra sveikieji pagrindinio dažnio kartotiniai (pvz., 2x, 3x, 4x ir t.t.). Neharmoniniai obertonai pasitaiko kai kuriuose instrumentuose (pvz., būgnuose) ir suteikia "nebūdingą" arba perkusinį skambesį.

• Terminai: obertonas

Įrašas
Paaiškinimas	"Obertonas" – tai fizikos ir muzikos terminas, reiškiantis aukštesnįjį natūralųjį toną, kuris sklinda kartu su pagrindiniu tonu (pagrindine dažnio dedamąja). Obertonai atsiranda dėl virpančio kūno (pvz., stygos, oro stulpelio) sudėtingų virpesių ir sudaro garso spalvą arba tembrą, leisdami atskirti skirtingus instrumentus arba balsus, net kai jie groja tą patį pagrindinį toną. Trumpai: Obertonai – tai papildomi, aukštesni garso dažniai, lydintys pagrindinį toną ir suteikiantys garso individualų atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Gitara: Kai išgaunamas atvirasis E stygos tonas, kartu girdimi silpnesni, aukštesni obertonai, kurie suteikia gitarskai būdingą "šviesų" ir turtingą skambesį. Jei paliesite stygą tam tikruose taškuose (pvz., pusei jos ilgio), galite išgirsti grynesnius obertonus be pagrindinio tono. 2. Žmogaus balsas: Kai dainininkas gieda ilgą natą, obertonų virtinė (dažnai vadinama formantais) lemia, ar balsas skamba šiltai, šviesiai, metaliniškai arba "apvaliai". Pavyzdžiui, tradiciniame mongolų / tuvos ūkime (angl. throat singing) dainininkas sąmoningai sustiprina tam tikrus obertonus, kad vienu metu skambėtų du ar daugiau skirtingų tonų. 3. Varpos: Didelės varpos skamba turtingai ir "skardžiai" būtent dėl ryškių obertonų, kurie gali net kelti įspūdį, kad girdimi keli tonai vienu metu. Papildoma pastaba: Obertonai kartais vadinami armoniniais tonais, jei jų dažniai yra sveikieji pagrindinio dažnio kartotiniai (pvz., 2x, 3x, 4x ir t.t.). Neharmoniniai obertonai pasitaiko kai kuriuose instrumentuose (pvz., būgnuose) ir suteikia "nebūdingą" arba perkusinį skambesį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.