Niobė – tai graikų mitologijos personažas, Tėbų karalienė, žymi savo išdidumu ir kančia.
Reikšmė:
Simbolizuja per didelį pasididžiavimą, išdidumą, tragišką pasipriešinimą dievams, taip pat nematuojamą kančią ar liūdesį (ypač dėl vaikų netekimo).
Kilme:
Pagal mitą, Niobė išdidžiai gyrėsi, kad turi daugiau vaikų (12 arba 14) nei deivė Leto (turėjusi tik du – Artemidę ir Apoloną). Už tai Apolonas ir Artemėja nušovė visus Niobės vaikus. Ji, apkaltusi sielvarto, buvo paversta akmeniu, nuo kurio vis tekėjo ašaros.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Išdidumo prasme:
"Jis elgiasi kaip Niobė – mano, kad jo vaikai yra talentingesni už visus kitus."
2. Kančios prasme:
"Po sūnaus netekimo jos veidas sustingo kaip Niobės akmens – tylus ir kupinas sielvarto."
Dėmesio:
Literatūroje ir mene „Niobė“ dažnai vaizduojama kaip motina, verkianči ašarų srautu, arba kaip alegorija nepakeliamam liūdesiui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.