Neokatolicizmas – tai katalikybės atmaina, kilusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, siekianti suderinti katalikybę su moderniais filosofiniais ir socialiniais principais, dažnai per interpretacijas, kurios nutolia nuo tradicinės Romos katalikų bažnyčios doktrinos. Terminas dažniausiai vartojamas kritiškai, nurodant į bandymus „atnaujinti“ ar „pritaikyti“ katalikybę prie sekuliarizuotos visuomenės, kartais pamirštant ar modifikuojant tradicines dogmas.
Pavyzdžiai:
1. Modernistinis teologinis požiūris – kai kurių teologų bandymai interpretuoti Bibliją ir katalikų doktrinas per šiuolaikinius mokslo ar istorinės-kritinės metodologijos prizmę, ką oficiali Bažnyčia laikė prieštaravimu tradicijai (pvz., kai kurios XX a. pradžios Europos teologų mintys).
2. Socialinė doktrina pritaikyta sekuliarizmui – kai katalikų grupės ar asmenys siekia visiškai suderinti bažnytinį mokymą apie šeimą, moralę ar visuomenę su liberaliais visuomenės standartais (pvz., palaikant santuokas tos pačios lyties asmenims ar reliatyvistinę etiką), nors tai prieštarauja oficialiam katalikų mokymui.
Svarbu: Terminas „neokatolicizmas“ nėra oficialus katalikų bažnyčios apibrėžimas, o dažniau naudojamas diskusijose apie įtampas tarp tradicijos ir modernumo Katalikų Bažnyčioje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.