nekrolatrija
Nekrolatrija (iš graikų kalbos: nekros – „miręs“ + latreia – „garbinimas“) – tai mirusiųjų kultas, pernelyg didelis mirusiųjų garbinimas arba idealizavimas.
Trumpai tariant: tai per didelė pagarba arba religinis garbinimas mirusiųjų, dažnai siejama su aukštinimu, paminklų statymu ar ritualais, kurie peržengia įprastą atminimo išsaugojimą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys – Senovės Egipto faraonų kultas: mirę faraonai buvo laikomi dievybėmis, jiems statyti masyvūs paminklai (piramidės), o jų kūnai mumifikuojami ir laidojami su brangenybėmis, kad galėtų gyventi pomirtiniame pasaulyje. Tai buvo ne tik tradicija, bet ir nekrolatrijos forma.
2. Politinis pavyzdys – Totalitarinės valstybės lyderių kultas po mirties: pvz., Lenino mauzoliejus Rusijoje, kur jo kūnas išlaikomas ir eksponuojamas kaip relikvija, o jo asmenybė ir idėjos yra ne tik atmintinos, bet ir garbinamos kaip be klaidų. Tai gali būti laikoma politine nekrolatrija.
3. Religinis-kultūrinis pavyzdys – Šventųjų relikvijų garbinimas kai kuriose religijose: kai mirusiojo kūno dalys arba personalijos yra laikomos šventomis ir jų garbinimas peržengia įprastą pagarbą, tapdamas objektu, kuriam skiriama beveik dieviška pagarba.
Svarbu: Nekrolatrija dažnai turi neigiamą atspalvį – ji gali reikšti, kad mirusieji yra idealizuojami neobjektyviai, o jų įtaka ar paveldas naudojami siekiant politinių, ideologinių ar socialinių tikslų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.