morfologizacija
Morfologizacija – tai kalbos reiškinių pavertimas morfologinėmis formomis (pvz., linksniais, asmenimis, laikais), kai tam tikros kalbos dalys ar konstrukcijos įgauna įprastas gramatines galūnes ar kitus morfologinius požymius. Tai procesas, kuriuo kalboje atsiranda naujų žodžių ar formų, susijusių su morfologine sistema.
Trumpai: žodžių ar konstrukcijų įtraukimas į įprastą gramatinę sistemą (pvz., gavę linksnius, laikus).
Pavyzdžiai:
1. Sutrumpinimų morfologizacija:
Originalus sutrumpinimas „video“ (iš lot. video – „matau“) anglų kalboje tapo daiktavardžiu ir įgijo daugiskaitos formą „videos“. Lietuvių kalboje žodis „video“ taip pat vartojamas kaip daiktavardis ir linksniuojamas: video, videono, videonui ir kt.
2. Užsienio žodžių pritaikymas:
Anglų kalbos žodis „like“ (patinka) socialiniuose tinkluose tapo veiksmažodžiu ir įgijo gramatines formas: „palaikinti“, „palaikinau“, „palaikinsiu“ (nors standartinėje kalboje dar nėra visiškai įsitvirtinę).
3. Kalbinės konstrukcijos:
Išraiška „internete“ (vietininko linksnis) atsirado dėl poreikio išreikšti vietą virtualioje erdvėje, nors žodis „internetas“ originaliai buvo skolinys be lietuviškos linksniuotės. Dabar vartojame: naršyti internete, rasti internete.
Šie procesai rodo, kaip kalba prisitaiko pų naujų reikšmių ir vartosenos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.