Monostichas (iš graikų kalbos: monos – „vienas“, stichos – „eilutė“) – tai vienos eilutės poezijos kūrinys, savarankiška eilėraštinė forma, kuri perteikia išbaigtą mintį, vaizdą ar emocinį atspalvį.
Trumpai:
Tai eilėraštis, sudarytas tik iš vienos eilutės, kuris turi poetinį tankį ir dažnai filosofinį, aforistinį arba metaforinį pobūdį.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys (vertimas):
> „Aš – vienas, ir man pakanka.“
> (priskiriama senovės graikų poetui Menandrui)
2. Lietuviškas pavyzdys (Sigitas Geda):
> „Tylos šaknis – vanduo.“
3. Metaforiškas monostichas (iš šiuolaikinės poezijos):
> „Nakties langas – pilka žvaigždė.“
4. Aforistiškas pavyzdys:
> „Laikas – vienintelis žmogus, kuris niekada neveluoja.“
Svarbu: Monostichas nėra tiesiog trumpas posmas ar citata – jis turi savo vidinę struktūrą, ritmą ir poetinį užbaigtumą, nors ir telpa į vieną eilutę. Dažnai siejamas su minimalizmu ir glumina savo galimybe sukurti gilų potyri per minimalias kalbos priemones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.