Monologas – tai ilgesnė kalbėjimo forma, kai vienas asmuo kalba be pertraukų, dažnai adresuodamas save arba įsivaizduojamą klausytoją. Tai gali būti dramos dalis, pasakojimo forma arba kasdienė savimonės išraiška.
Trumpai: vieno žmogaus ištisa kalba be dialogo.
Pavyzdžiai:
1. Teatre: Hamleto monologas „Būti ar nebūti“ – veikėjas kalba pats su savimi, atskleisdamas vidinius sumąstymus.
2. Kasdienybėje: Žmogus, vienas būdamas namuose, garsiai svarsto, ką darys vakare: „O, šiandien tiek daug reikia padaryti... Pirmiausia nueisiu į parduotuvę, tada paruošiu vakarienę...“
3. Literatūroje: Pasakojimas pirmuoju asmeniu, kai veikėjas ilgai ir nuosekliai perteikia savo mintis ir patirtis be kitų veikėjų įsikišimo.
Svarbu: Monologas skiriasi nuo dialogo (pokalbio tarp dviejų ar daugiau žmonių) ir nuo apartų (pastabų į publiką, kurių kiti veikėjai scenoje „negirdi“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.