monodija

Monodija (gr. monos – vienas, ōdē – daina) – tai vienbalsė muzika, kurioje visi atlikėjai (ar balsai) gieda tą patį melodiją be harmonijos ar pritariančių balsų.

Trumpai: vienintelė melodija, giedama vienu balsu arba keliais balsais unisone (tą pačiu aukščiu).

Pavyzdžiai:
1. Tradicinis liaudies giesmės (pvz., lietuviškos sutartinės, senovės graikų himnai) dažnai būdavo monodinės.
2. Viduramžių bažnytinė muzika – gregoriškieji choralai, kuriuos vienu metu dainavo visas choras vienu balsu.
3. Vienišas dainininkas su instrumentiniu pritarimu (pvz., liaudies dainininkas su akordeonu), jei instrumentas tik kartoją ar pabrėžia tą pačią melodiją.

Svarbu: Monodija skiriasi nuo homofonijos (kur yra pagrindinė melodija su akordiniu pritarimu) ir polifonijos (kur vienu metu skamba kelios nepriklausomos melodijos).

Įrašas
Paaiškinimas	Monodija (gr. monos – vienas, ōdē – daina) – tai vienbalsė muzika, kurioje visi atlikėjai (ar balsai) gieda tą patį melodiją be harmonijos ar pritariančių balsų. Trumpai: vienintelė melodija, giedama vienu balsu arba keliais balsais unisone (tą pačiu aukščiu). Pavyzdžiai: 1. Tradicinis liaudies giesmės (pvz., lietuviškos sutartinės, senovės graikų himnai) dažnai būdavo monodinės. 2. Viduramžių bažnytinė muzika – gregoriškieji choralai, kuriuos vienu metu dainavo visas choras vienu balsu. 3. Vienišas dainininkas su instrumentiniu pritarimu (pvz., liaudies dainininkas su akordeonu), jei instrumentas tik kartoją ar pabrėžia tą pačią melodiją. Svarbu: Monodija skiriasi nuo homofonijos (kur yra pagrindinė melodija su akordiniu pritarimu) ir polifonijos (kur vienu metu skamba kelios nepriklausomos melodijos).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.