Monizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad visa tikrovė (materija, dvasia, visata) yra sudaryta iš vienos pagrindinės substancijos ar principo. Tai priešinama dualizmui (pvz., materijos ir dvasios atskyrimui) arba pluralizmui (daugybės nepriklausomų substancijų pripažinimui).
Pagrindinės monizmo formos:
1. Materialistinis monizmas – viskas yra materija (pvz., marksizmas, fizikalizmas).
2. Idealistinis monizmas – viskas yra dvasia ar sąmonė (pvz., advaita vedanta, Hegelio idealizmas).
3. Neutralusis monizmas – tikrovė kyla iš vienos neutralios substancijos, kuri nėra nei materija, nei dvasia (pvz., Spinozos monizmas, kur substancija turi ir materijos, ir mąstymo atributus).
Pavyzdžiai:
1. Baruch Spinoza – teigė, kad viskas yra viena substancija, kurią jis vadino „Dievu arba Gamta“ (Deus sive Natura). Materija ir protas – tik tos pačios substancijos atributai.
2. Advaita Vedanta (indų filosofija) – moko, kad tikrasis tikrovės pagrindas yra Brahman (viena absoliuti realybė), o individuali sąmonė (atman) ir materialus pasaulis – iliuzija (maja).
3. Materializmas – pvz., Karlas Marxas aiškino visuomenės raidą per ekonominius materialinius veiksnius, teigdamas, kad sąmonė yra materijos produktas.
Trumpai tariant: monizmas – tai požiūris, kad viskas yra „viena“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.