metatònija [↗ meta... + gr. tonos — kirtis, priegaidė]:
1. priegaidžių kaita toje pačioje skirtingų bendrašaknių žodžių arba žodžio formų morfemoje, pvz., „plaũkia" ir „pláukioja";
2. kirčio vietos kaita toje pačioje morfemoje, pvz., „kùbilas" ir „kubilius".
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.