Metateorija – tai teorija apie teorijas, tyrimas, analizuojantis kitų teorijų struktūrą, metodus, prielaidas ar taikymo sritis. Ji kelia klausimus ne apie tiesioginį pasaulio supratimą, bet apie pačią teorijų kūrimo ir vertinimo praktiką.
Trumpai tariant: teorijų teorija.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje
Metateorija gali nagrinėti, kas daro filosofinę argumentaciją galiojančia arba kokie yra pačių filosofinių sistemų (pvz., idealizmo, materializmo) pagrindai.
2. Moksle
Mokslo metateorija (arba mokslo filosofija) analizuoja, kas skiria mokslą nuo nemokslo, kaip veikia mokslinis metodas ar kaip kinta mokslo paradigmos (pvz., Thomas Kuhn darbai).
3. Menų teorijoje
Menų metateorija gali svarstyti, kaip ir kodėl kinta meno kritikos kriterijai, arba kokios yra įvairių meno teorijų (pvz., modernizmo, postmodernizmo) esminės savybės.
4. Kalbotyroje
Gramatikos metateorija nagrinėja ne pačias kalbos taisykles, o tai, kaip skirtingos gramatinių teorijų sistemos (pvz., struktūralizmas, generatyvinė gramatika) apibrėžia ir aiškina kalbos reiškinius.
Esmė: Metateorija žengia žingsnį atgal nuo tiesioginio dalyko tyrimo ir klausia: „Kaip ir kodėl mes sukuriame teorijas apie šį dalyką?“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.