Metapsichika (gr. meta – 'už, virš' + psichika – 'psichika') – tai filosofinė arba teorinė psichologijos šaka, kuri nagrinėja psichikos esmę, sąmonės kilmę ir sąsajas su fiziniu pasauliu, dažnai peržengiant empirinio tyrimo ribas. Ji siejama su abstrakčiais klausimais apie dvasią, laisvą valią, sąmonės ir materijos santykį.
Trumpai: Tai psichologijos filosofija – teoriniai pagrindai, kuriems empiriniai metodai nepakanka.
Pavyzdžiai:
1. Klausimas apie sąmonę ir kūną:
Ar psichika yra tik smegenų veiklos produktas, ar ji turi savarankišką, nematerialią prigimtį? Metapsichika gali nagrinėti, kaip subjektyvūs patyrimai (pvz., skausmas) susiję su neuronų aktyvumu.
2. Laisvos valios problema:
Jei visi psichiniai procesai yra nulemti fiziologinių ar socialinių veiksnių, ar žmogus turi tikrąją laisvę pasirinkti? Metapsichinė analizė gali apimti diskusijas apie determinizmą ir moralinę atsakomybę.
3. Psichoanalizės metapsichika (Freudas):
Sigmundas Freudas šį terminą vartojo apibūdindamas savo teorinį modelį apie psichinį aparatą (sąmonę, pasąmonę, Id, Ego, Superego). Pavyzdžiui, jo metapsichinėse darbuose nagrinėjama, kaip pasąmonės konfliktai formuoja asmenybę.
Kontekstas:
Šis terminas retai vartojamas šiuolaikinėje mokslinėje psichologijoje, dažniau sutinkamas filosofijos, psichoanalizės ar transpersonalinės psichologijos diskusijose. Jis pabrėžia spekuliatyvųjį, o ne empirinį, požiūrį į psichikos problemas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.