Metafizinis – tai būdvardis, kilęs iš termino metafizika, kuris reiškia:
1. Filosofijos šaka, tirianti esmines, fundamentalias realybės prigimties problemas, kurios peržengia fizinę patirtį (pvz., būtis, laikas, priežastinumas, dievybė).
2. Kas nors abstraktus, spekuliatyvus, nepatikrinamas tiesiogiai pojūčiais ar mokslu.
Trumpai tariant: metafizinis – tai kas susiję su esme už fizinio pasaulio ribų, su absoliučiais, amžinais klausimais, kurie negali būti išspręsti vien eksperimentais.
Pavyzdžiai:
1. Filosofiniame kontekste:
„Platono idėjų teorija yra metafizinė, nes ji teigia, kad tikroji realybė yra amžinų ir nekintančių formų pasaulyje, kurį suvokiame tik protu.“
2. Kasdienėje kalboje (dažnai kritiškai ar ironiškai):
„Jo samprotavimai apie likimą buvo pernelyg metafiziniai – nieko konkretaus, tik spekuliacijos apie visatos prasmę.“
3. Meninėje išraiškoje:
„M. K. Čiurlionio paveiksluose dažnai atsispindi metafizinė nuotaika – jie sukelia gilų susidomėjimą egzistencinėmis temomis, peržengiančiomis regimą realybę.“
Svarbu: Šis žodis dažnai vartojamas norint pabrėžti, kad kalba eina ne apie praktinius, o esminius, fundamentalius dalykus, kurie gali būti sunkiai suvokiami ar netikrinami empiriniu būdu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.