messa di voce
Messa di voce (it. „balsas išleistas“) – tai vokalizavimo technika, kai dainininkas palaipsniui stiprina garsą nuo labai tylio (pianissimo) iki labai garsaus (fortissimo), o po to vėl palaipsniui susilpnina iki pradinio tylio lygio. Ši technika dažniausiai naudojama operoje ir barokiniame stiliuje, siekiant išreikšti emocinį gylį ir parodyti vokalistų techninį meistriškumą.
Pavyzdžiai:
1. Operoje – daugelyje barokinių arijų, pvz., H. Purcello „Dido ir Ainejas“ arijoje „When I am laid in earth“ (Dido lamentacija), kur dainininkė gali naudoti messa di voce, perduodant sielvartą.
2. Klasikinėje muzikoje – G. F. Händelio oratorijoje „Mesijas“, arijoje „He was despised“, kur lėtas, išraiškingas frazių atlikimas dažnai apima šią techniką.
3. Praktinis pritaikymas – vokalo mokytojai naudoja messa di voce kaip pratimą, padedantį lavinti kvėpavimo kontrolę ir balso dinamikos valdymą. Pavyzdžiui, dainuojant ilgą natą (pvz., „ah“) ir tolygiai keičiant garsumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.