Mesnevis
„Mesnevis“ – tai klasikinės persų (ir kitų islamiškosios kultūros) literatūros poezijos forma, parašyta poromis rimuojančių eilučių (aa, bb, cc ir t. t.). Kiekviena pora turi savarankišką prasmę, o kūrinys gali būti labai ilgas, nes nėra ribojamas strofų ar rimų schemos. Ši forma dažnai naudojama epiniams, moraliniams, mistiniams ar romantiškams epo rašyti.
Pavyzdžiai:
1. Rūmio „Mesnevi“ (tiksliau – Masnavi-ye Ma’navi, „Dvasinių dviejų eilių poema“) – garsiausias pavyzdys, XIII a. sufizmo klasika, kurioje Džalaladinas Rūmis alegorijomis ir istorijomis aiškina dvasinės meklėjimo tiesas. Tai vienas įtakingiausių islamo pasaulio kūrinių.
2. Nizamio „Chamsos“ („Penketas“) – XII a. poeto Nizamio Ganjavi penki epai, parašyti mesnevi forma, tarp jų garsieji „Lailė ir Medžnunas“ bei „Chosrovas ir Širinas“ – meilės ir herojų istorijos, tapusios visos Artimųjų Rytų literatūros pavyzdžiais.
Trumpai tariant: „Mesnevis“ – tai ilgas epinis arba didaktinis poezijos kūrinys, parašytas poromis rimuojančių eilučių, populiarus persų, turkų ir indų literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.