Merkantilizmas – tai XVI–XVIII a. vyravusi ekonominė doktrina ir politika, kurios tikslas buvo sustiprinti valstybės galios ir turtus, siekiant didesnės politinės įtakos. Pagrindinės idėjos:
1. Pagrindinis tikslas – didinti valstybės aukso ir sidabro atsargas (prekybos balanso perteklius).
2. Priemonės:
- Eksporto skatinimas, importo ribojimas (tarp jų – apsauginiai muitai).
- Kolonijų plėtra – kaip žaliavų šaltinis ir gatavų prekių rinka.
- Valstybės intervencija į ekonomiką (reguliavimas, monopolijų teikimas).
Pavyzdžiai:
1. Anglijos Navigacijos aktai (1651 m.) – reikalavo, kad prekės į Angliją būtų vežamos tik anglų laivais, kad sustiprintų laivybą ir išstumtų konkurentus (pvz., olandus).
2. Prancūzija – Žano Batisto Kolbero politika: valstybė rėmė pramonės (pvz., gobelenų) vystymą, įvedė aukštus muitus užsienio prekėms, siekdama, kad Prancūzija eksportuotų daugiau, nei importuotų.
3. Ispanija – XVI–XVII a. gausino auksą ir sidabrą iš Amerikos kolonijų, tačiau griežtai kontroliavo prekybą, kad brangieji metalai neištekėtų iš šalies.
Svarbiausia: Merkantilizmas pabrėžė valstybės ekonominį suverenumą ir buvo vienas iš pirmųjų sistemingų ekonomikos valdymo būdų, paruošęs grindis vėlesnei pramoninei revoliucijai ir laisvosios rinkos idėjoms (pvz., Adamo Smito kritikai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.