Lunatizmas – tai senas terminas, reiškiantis mėnulio įtakai priskiriamą protinį sutrikimą arba beprotiškumą. Žodis kilęs iš lotynųšio luna („mėnulis“), o istoriškai buvo manyta, kad mėnulis gali paveikti žmogaus psichiką, ypač per pilnatį.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Senovės gydytojai tikėjo, kad lunatizmas gali apimti žmogų pilnaties metu, todėl ligonius laikydavo tam tikrose patalpose, apsaugotose nuo mėnulio šviesos.“
2. Perkeltine prasme (šnekamojoje kalboje):
„Po tos nakties ginčo jis elgėsi taip lyg paveiktas lunatizmo – kalbėjo nerišliai ir žiūrėjo į tuštumą.“
Pastaba: Šiuolaikinėje medicinoje terminas „lunatizmas“ nenaudojamas – jį pakeitė tikslesni psichiatriniai terminai (pvz., miego eismo sutrikimai, psichozė). Dabar žodis dažniausiai vartojamas metaforiškai arba istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.