„Lizholderiai“ – tai žodis, reiškiantis žmones, kurie nuolat skundžiasi, verkia ar dejuoja dėl menkiausių sunkumų, pernelyg jautriai reaguoja į problemas. Jis dažnai vartojamas šiek tiek neigiama arba juokingu atspalviu, apibūdinant per daug „skųstojus“ ar „verkšlenius“.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste:
„Nustok būti toks lizholderis! Vos pasirodė debesuota – jau dejuoji, kad piknikas sugadintas.“
2. Apibūdinant elgesį:
„Jis – tikras lizholderis: visada randa priežastį skųstis, net jei viskas gerai.“
Kilmė: Žodis kilęs iš žodžių „lizdas“ (vieta, kur paukščiai peri ir rūpinasi paukščiukais) ir „laikyti“, tačiau metaforiškai jis siejamas su vaikišku verksmu ar pernelyg globojamu elgesiu (lyg žmogus norėtų visą laiką būti „lize“ – saugioje erdvėje, be jokių nepatogumų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.