liuteronybė
Liuteronybė – tai liuteronų tikėjimas arba liuteronizmas, t. y. protestantiškosios krikščionybės atšaka, kurią XVI a. pradžioje įkūrė vokiečių reformatorius Martynas Liuteris. Pagrindinis akcentas – tikėjimas, kad žmogus išgelbimas tik per tikėjimą (vien tikėjimu, o ne darbais), o Biblija yra vienintelis tikėjimo autoritetas.
Pagrindiniai bruožai:
- Išganymas tikėjimu (sola fide).
- Biblijos viršenybė (sola Scriptura).
- Du sakramentai – krikštas ir komunija (duona ir vynas kaip Kristaus kūnas ir kraujas).
- Kunigų lygybė (visi tikinčieji yra „kunigai“).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis:
Liuteronybė išplito Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje – ir tapo valstybine religija.
2. Lietuviškas kontekstas:
Mažojoje Lietuvos liuteronų bažnyčioje pamaldos vyksta giedant giesmes ir skaitant Bibliją, o pamokslas dažnai aiškina tikėjimo svarbą išganymui.
3. Religinė praktika:
Liuteronybė atmeta popiežiaus autoritetą ir pabrėžia asmeninį santykį su Dievu per tiesioginį Biblijos skaitymą.
- Terminai: liuteronybė
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.