leksikostatistika
Leksikostatistika – tai kalbotyros metodas, kuriuo lyginami skirtingų kalbų žodynai, siekiant nustatyti jų giminiškumo laipsnį ir apytikslę skilimo iš bendros prokalbės chronologiją.
Pagrindinis principas: kuo didesnis bendrų žodžių procentas tarp dviejų kalbų, tuo jos yra artimesnės ir vėliau išsiskyrę.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių ir latvių kalbų palyginimas
Leksikostatistika rodo, kad šios dvi kalbos turi apie 80–85% bendrų pagrindinių žodžių (pvz., vanduo – liet. vanduo, latv. ūdens;
širdis – liet. širdis, latv. sirds). Tai patvirtina jų artimą giminiškumą ir santykinai vėlyvą skilimą (apie VII–IX a.).
2. Romanų kalbų analizė
Lyginant ispanų, italų ir prancūzų kalbas, nustatoma, kad jos turi didelį procentą bendrų žodžių, kilusių iš lotynų kalbos (pvz., mėnulis: isp. luna, it. luna, pranc. lune). Leksikostatistika padeda įvertinti, kurios kalbos išsiskyrė anksčiau, o kurios vėliau.
Trumpai:
Leksikostatistika – žodynų statistinis lyginimas kalbų giminiškumui ir jų istorinei raidai tirti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.