Legua – tai senovinis ilgio matavimo vienetas, naudotas Ispanijos ir Portugalijos kolonijinėse valdose Lotynų Amerikoje, Filipinuose ir kai kuriose Europos regionuose.
Žodis kilęs iš lotynų kalbos leuga.
Reikšmė:
Legua atitinka apytiksliai 5,5 kilometrų (iš esmės – atstumas, kurį pėsčiasis gali įveikti per valandą). Tačiau jos ilgis skyrėsi priklausomai nuo regiono ir laikotarpio (svyravo nuo 4 iki 7 km).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XVI amžiuje ispanų konkistadorai žemėlapyse pažymėdavo atstumą tarp gyvenviečių leguomis.“
2. Šiuolaikiniame vartojime (perkeltine prasme):
„Iki to kaimo yra visa legua!“ – sakoma, norint pabrėžti, kad kelias yra labai tolimas ar varginantis.
Dėmesio: Šiuolaikinėje kalboje „legua“ beveik nenaudojama, išskyrus istorinius ar regioninius kontekstus (pvz., Pietų Amerikos šalyse vietovardžiuose ar posakiuose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.