konkistadorai
"Konkistadorai" (iš ispanų conquistador – „užkariautojas“) – tai XV–XVII a. ispanų ir portugalų keliautojai-ūkariai, kurie dalyvavo Amerikos žemynų užkariavime ir kolonizacijoje. Jie siekė išplėsti savo valstybių įtaką, gauti turtų (aukso, sidabro) ir skleisti krikščionybę.
Pagrindinės reikšmės bruožai:
- Užkariautojai, kolonizatoriai iš Ispanijos ir Portugalijos.
- Veikė Amerikoje po Kolumbo atradimų (pvz., Centrinėje, Pietų Amerikoje).
- Dažnai naudojo smurtą prieš vietines indėnų civilizacijas.
Pavyzdžiai:
1. Hernanas Kortesas – 1519–1521 m. su nedidele kariuomene užkariavo Actekų imperiją (dab. Meksika).
Pavyzdys: „Konkistadoras Kortesas sunaikino actekų sostinę Tenočtitlaną.“
2. Francisko Pizaras – 1530-aisiais užkariavo Inków imperiją (Andų regionas, dab. Peru).
Pavyzdys: „Pizaras su konkistadorais pavergė inką Atahualpą, pasinaudodamas vidaus nesutarimais.“
Papildoma pastaba: Žodis dažnai vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant agresyvius užkariautojus ar siekiančius visko užvaldyti žmones.
Pvz.: „Versle jis elgiasi kaip konkistadoras – siekia sunaikinti konkurentus.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.