Legitiminis
Legitiminis (lot. legitimus – įstatymiškas, teisėtas) – tai būdvardis, reiškiantis įstatymu pagrįstą, teisėtą, teisėtišką statusą, kilmę ar veiksmą.
Trumpai: teisėtas / įstatymu pripažintas.
Pavyzdžiai:
1. Politikoje / valdyme:
„Po rinkimų prezidentas įgijo legitiminę valdžią, nes jo pergalė buvo pripažinta visuotinai.“
2. Teisėje / įstatymuose:
„Tik legitiminės santuokos metu gimę vaikai turėjo teisę į paveldėjimą pagal tuometinius įstatymus.“
(Čia „legitiminis“ dažnai vartojamas kalbant apie įteisintus santykius ar kilmę.)
3. Socialiniuose moksluose:
„Vyriausybės sprendimai praranda legitimiškumą, jei piliečiai nustoja juos pripažinti teisingais.“
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas terminas „legitimiškas“ (pvz., legitimiška valdžia, legitimiški poreikiai), tačiau „legitiminis“ yra teisinis ar istorinis atitikmuo, ypač kalbant apie įstatymų pripažintą statusą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.