Laicizacija
Laicizacija – tai visuomenės, valstybės ar institucijų atsiribojimas nuo religijos įtakos, siekiant didesnio pasaulietiškumo (sekuliariškumo). Tai gali apimti:
1. Valstybės ir religijos atskyrimas – pvz., įstatymų priėmimas, ribojantis religijos įtaką švietimo, teisės ar politikos srityse.
2. Visuomenės pasaulietėjimas – mažėjantis religijos vaidmas kasdieniame gyvenime, pvz., sumažėjęs religinių apeigų dalyvavimas.
Pavyzdžiai:
1. Prancūzija (1905 m. įstatymas apie bažnyčios ir valstybės atskyrimą) – valstybė nustojo remti religines organizacijas, užtikrindama neutralumą visų tikėjimų atžvilgiu.
2. Tarybų Sąjunga – aktyvi antireliginė propaganda, bažnyčių uždarymas, siekiant sukurti ateistinę visuomenę.
3. Šiuolaikinė Turkija (po Mustafos Kemalio Atatiurko reformų) – religijos atskyrimas nuo valstybės valdymo, pvz., uždrausta religinė simbolika valstybinių institucijų erdvėse.
Trumpai tariant, laicizacija – procesas, kuriuo religija praranda įtaką visuomenės struktūrose ir asmeniniame gyvenime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.