Kontrreformacija – tai katalikų bažnyčios atsakas į XVI a. protestantų Reformaciją, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą, atgauti prarastas pozicijas ir atnaujinti (reformuoti) katalikų bažnyčią iš vidaus.
Pagrindiniai tikslai:
1. Kovoti su protestantizmo idėjomis.
2. Stiprinti popiežiaus ir bažnyčios autoritetą.
3. Atkurti drausmę ir moralę dvasininkijoje.
4. Skleisti katalikybę misijų keliu.
Svarbiausi įvykiai ir priemonės:
- Trento susirinkimas (1545–1563) – pagrindiniai doktrininiai sprendimai, bažnyčios reformos.
- Jėzuitų ordinas (įkurtas 1534 m.) – ugdymas, misionierystė, mokslinė veikla.
- Inkvizicijos sustiprinimas – kovojama su erezija.
- Indeksas draudžiamų knygų – kontrolė virš informacijos.
- Menų panaudojimas (barokas) – propaguoti katalikybę per architektūrą, tapybą, muziką.
Pavyzdžiai:
1. Jėzuitų veikla Lietuvoje – jie įkūrė Vilniaus universitetą (1579 m.), platino katalikybę, konkuravo su reformacijos įtaką.
2. Baroko meno sklaida Europoje – pvz., iškilmingos bažnyčios, puošnios freskos ir skulptūros turėjo sukelti žmonėms religinę patirtį ir parodyti katalikų bažnyčios galybę, priešpriešai su protestantų paprastumu.
3. Trento susirinkimo nutarimai – pvz., buvo įtvirtintas lotynų kalbos naudojimas pamaldose, drausta tam tikrų Biblijos vertimų sklaida, reikalauta, kad kunigai būtų gerai išsilavinę.
Kontrreformacija lėmė dideles religines ir politines permainas Europoje, ypač Centrinėje ir Pietų Europoje, kur katalikybė išlaikė dominuojančią padėtį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.