konsekracija
Konsekracija – tai religinis terminas, reiškiantis pašventinimą arba paskyrimą Dievo (arba aukštesniosios galios) tarnystei, kultui ar ypatingai paskirčiai.
Trumpai:
Tai ritualinis veiksmas, kuriuo kažkas (žmogus, daiktas, vieta) yra padaromas „šventu“ ir atskiriamas nuo kasdienio, pasaulietinio gyvenimo.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios konsekracija – naujos bažnyčios pastato pašventinimas, kai jis tampa vieta, skirta Dievo garbinimui.
2. Vyskupo konsekracija – apeiga, kurios metu kunigas tampa vyskupu (įšventinimas į vyskupų ordiną).
3. Altoriaus konsekracija – specialus altoriaus pašventinimas, kad jame būtų galima aukoti šv. Mišias.
4. Relikvijų arba sakramentalių konsekracija – pvz., rožančio, vandens, aliejaus pašventinimas tam tikromis maldomis.
Papildoma pastaba:
Terminas dažniausiai vartojamas krikščionybėje (ypač katalikų ir stačiatikių liturgijoje), tačiau panašios sąvokos egzistuoja ir kituose religiniuose kontekstuose.
- Terminai: konsekracija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.