Konfirmacija (lot. confirmatio – „tvirtinimas“) reiškia patvirtinimą, įrodymą arba oficialų sutikimą, kad kažkas yra teisinga, galiojanti arba įvykusi.
Trumpai: Tai veiksmas, kuriuo patvirtinama (užtikrinama) kokios nors informacijos, faktų ar susitarimo teisingumas.
Pavyzdžiai:
1. Bendras vartojimas:
„Gavau el. laišką su kelionės bilietų konfirmacija.“
→ Patvirtinimas, kad užsakymas sėkmingas ir bilietai galioja.
2. Verslo / susitarimų kontekste:
„Sandoris bus galutinis po abiejų pusių konfirmacijos.“
→ Reikia abipusio sutikimo / patvirtinimo.
3. Religijoje (krikščionybėje):
„Jaunasis priėmė konfirmaciją (pažadinimą).“
→ Sakramentas, patvirtinantis krikšto įžadus.
4. Moksle / tyrimuose:
„Eksperimentas davė konfirmaciją hipotezei.“
→ Įrodymas, pagrindžiantis teoriją.
5. Kasdienėje komunikacijoje:
„Laukiau jos konfirmacijos, ar ateis į susitikimą.“
→ Patvirtinimo žodžio / signalo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.