kondotjeras
„Kondotjeras“ (it. condottiere, daugiskaita condottieri) – tai XIV–XVI a. Italijoje samdomų karių vadovų, kurie su savo kariuomenėmis tarnavo miestams-valstybėms ar kunigaikščiams už atlygį, pavadinimas. Žodis kilęs iš italų kalbos žodžio condotta („sutartis“), nes jie sudarydavo sutartis dėl karinės tarnybos.
Trumpai: samdomas karinis vadas Renesanso Italijoje.
Pavyzdžiai:
1. Francesco Sforza – vienas žymiausių kondotjerų, kuris 1450 m. tapo Milano hercogu, panaudodamas savo karinę galią ir politinius įgūdžius.
2. Sir John Hawkwood – anglų kilmės kondotjeras, tarnavęs Florencijai ir kitoms Italijos valstybėms XIV a., žinomas dėl savo taktikos ir profesionalumo.
3. Bartolomeo Colleoni – kondotjeras, tarnavęs Venecijos respublikai, kurio žymus statulas galima pamatyti Venecijoje (aukštas raitelis ant arklio).
Kondotjerai dažnai buvo ne tik kariniai lyderiai, bet ir politiniai manipuliatoriai, galintys įgyti didelę įtaką ar net valdžią užkariautuose regionuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.