Kolokatorius
Kolokatorius – tai žemvaldys, kuris valdo žemę pagal kolokacijos teisę, t. y. žemę, kurią valstybė (dažniausiai LDK ar Abiejų Tautų Respublikoje) suteikė kaip atlygį už karinę ar administracinę tarnybą. Kolokatorius neturėjo visiškos nuosavybės teisės – žemė buvo laikoma valstybine, bet jis galėjo ją naudoti ir perduoti paveldėti, jei tęsė tarnybą.
Trumpai:
Kolokatorius – žemės valdytojas pagal tarnybinį (karinį) teisėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XVI a. LDK kolokatorius Jonas Radvila valdė didelius žemės plotus Aukštaitijoje už savo dalyvavimą karuose su Maskva.“
2. Analogijoje:
Kolokatorius buvo panašus į feodalinį vasalą – gaudavo žemę už tarnybą valstybei, bet negalėjo jos laisvai parduoti be valdžios sutikimo.
Svarbu: Terminas vartojamas daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos kontekste, apibūdinant žemės valdymo sistemą iki XVIII a. pabaigos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.