Kolembolos (gr. κολεμβόλος) – tai senovės graikų žodis, kuris reiškia „šliaužiojantį“ arba „ropį“, dažniausiai vartojamas apibūdinti gyvates ar kitus ropius.
Trumpai tariant, tai metaforinis ar poetinis terminas, nusakantis šliaužiančius gyvūnus, ypač gyvates.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Homeras „Iliadoje“ (III, 33–35) taiko šį žodį Helenai, lygindamas ją su baisia gyvate:
„...kaip dievų įtaka, kuri žmonėms atneša bėdų, kaip kolembolos – šliaužiantysis pabaisa.“
2. Aischilo tragedijoje „Septyni prieš Tėbus“ (v. 555) žodis vartojamas apibūdinant gyvatę kaip ginklą ant skydo:
„Ant jo skydo – auksinė gyvatė, kolembolos, žvynais blizganti.“
3. Metaforinis pritaikymas žmogui:
„Jis slankiojo kaip kolembolos, tyliai prasiskverbdamas į priešo stovyklą.“
Svarbu:
- Terminas retas, randamas senovės graikų literatūroje (epuose, tragedijose).
- Dažnai turi neigiamą atspalvį – asocijuojasi su klasta, pavojumi ar šliaužiančiu judesiu.
- Nėra tiesioginis atitikmuo lietuvių kalboje, bet artimiausia reikšmė – „roplys“, „šliaužikas“ arba „gyvatė“ priklausomai nuo konteksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.