Keramika – tai neorganiniai, nemetaliniai kietieji medžiagų gaminiai, pagaminti iš molio ar kitų mineralų ir sukietinti aukštoje temperatūroje (kaitinant krosnyje). Keramika gali būti tiek kasdienės paskirties, tiek meninė, tiek techninė.
Pagrindinės reikšmės:
1. Medžiaga – kietas, dažniausiai trapus produktas, gaunamas iš molio, kvarcinio smėlio, feldšpatų ir kaitinant.
2. Meniniai / buities gaminiai – indai, puodai, skulptūros, plytelės ir kt., pagaminti iš tokios medžiagos.
3. Mokslas / technologija – keramikos gamybos technika arba mokslas, tiriantis šias medžiagas.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienis vartojimas:
„Pirkome naujus keramikos indus virtuvei – puodus ir lėkštes.“
„Vonia išklota baltomis keramikos plytelėmis.“
2. Menas / amatai:
„Muziejuje eksponuojama senovinė graikų keramika su mitologiniais vaizdais.“
„Jis užsiima keramika – lipdo ir degina molines vazes.“
3. Techninė keramika:
„Šilumai atsparūs variklių komponentai dažnai gaminami iš specialios keramikos.“
„Keramikos izoliatoriai naudojami elektros tinkluose.“
Trumpai: Keramika – molio ar mineralų gaminiai, sukietinti ugnimi, naudojami buityje, mene ir pramonėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.