kefalės
Kefalės – tai daugiskaitos forma nuo žodžio kefalė, kuris reiškia galvą (anatominę kūno dalį).
Šis žodis yra senovinis, poetinis arba tarmiškas, dažniau vartojamas literatūroje, liaudies sakmėse ar tam tikruose regionuose. Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje dažniau sakoma galvos.
Pavyzdžiai:
1. Poetinis kontekstas:
„Pakelk savo kefalę ir žiūrėk į saulę.“
(Vietoj: Pakelk savo galvą...)
2. Tarmė / liaudinis pavartojimas:
„Skausmas kefalėj neleido miegoti.“
(Reiškia: Skausmas galvoje neleido miegoti.)
Pastaba: Šis žodis gali būti sutinkamas senojoje literatūroje, tautosakoje arba kai kuriuose Lietuvos regionuose (pvz., dzūkų tarmėje), tačiau kasdieninėje kalboje nėra įprastas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.