„Kancona“ (it. canzone) yra viduramžių ir renesanso epochų poetinė ir muzikinė forma, kilusi iš Italijos. Tai buvo dainuojama poema, dažniausiai meilės, riterystės ar gamtos tematika, su griežta struktūra (pvz., posmai ir refrenas). Kanconos buvo populiarios tarp trubadūrų ir vėliau italų poetų (pvz., Dantės, Petrarkos).
Trumpai: Kancona – dainuojama poema su struktūra, svarbi viduramžių ir renesanso literatūroje bei muzikoje.
Pavyzdžiai:
1. Francesco Petrarka – jo poezijos rinkinyje „Canzoniere“ yra garsios kanconos (pvz., „Voi ch'ascoltate in rime sparse il suono“), kurios įkvėpė vėlesnius poetus.
2. Dantė Aligjeris – savo veikale „De vulgari eloquentia“ analizavo kanconų formą, o „Dieviškojoje komedijoje“ panaudojo kanconos elementus.
Papildoma informacija:
Kancona paveikė ir instrumentinę muziką – vėliau taip buvo vadinami ir tam tikri muzikiniai kūriniai (pvz., kancona baroko epochoje). Šiuolaikinei italų kalbai žodis „canzone“ tiesiog reiškia „daina“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.