Kana (jap. 仮名) – tai japonų rašto sistemos dalis, kurią sudaro dvi skiemeninės abėcėlės: hiragana ir katakana.
Jos naudojamos kartu su kinų hieroglifais (kanji) ir romėniškais rašmenimis (rōmaji).
Hiragana (pvz., あ = a, か = ka) dažniausiai žymi:
- gramatines dalis (priesagas, dalelytes);
- žodžius, kurių kanji nėra arba jos retai vartojamos;
- vaikams ar pradedantiesiems.
Katakana (pvz., ア = a, カ = ka) dažniausiai žymi:
- svetimybes (užsienietiškus žodžius, asmenvardžius, vietovardžius);
- techninius terminus;
- onomatopėjas (garsus);
- pabrėžimą (kaip kursyvą).
Pavyzdžiai:
1. Hiragana – gramatinė dalis:
- 食べます (tabemasu) – „valgau“ („masu“ – mandagumo priesaga, parašyta hiragana).
- これは本です (kore wa hon desu) – „tai yra knyga“ („desu“ – esamasis laikas, hiragana).
2. Katakana – svetimybė:
- コーヒー (kōhī) – „kava“ (iš angl. coffee).
- アメリカ (Amerika) – „Amerika“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.