intonacija

intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]:
1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra;
~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras;
žodžių intonacija — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą;
sakinių intonacija — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji intonacija );
2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais;
3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: intonacija

• Gairės: Lingvistikos terminai, Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių intonacija — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių intonacija — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji intonacija ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.