inkvizicija

Inkvizicija – tai istorinė bažnytinio teismo sistema, kuri kovojo su erezija (nukrypimu nuo oficialios krikščionių doktrinos) ir kitomis, bažnyčiai grėsusiomis, formomis. Ji veikė viduramžiais ir vėlesniais laikotarpiais, ypač aktyvi buvo Ispanijoje ir Portugalijoje.

Pagrindinės reikšmės:
1. Bažnytinė institucija – specialus teismas, tiriantis ir baudžiantis už religinius nusikaltimus.
2. Persekiojimas – žodis dažnai vartojamas perkeltine prasme, reiškiant žiaurų, sistemingą persekiojimą ar slaptą tyrimą.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Ispanijos inkvizicija XV–XIX a. persekiojo žydus, musulmonus ir protestantus, dažnai naudodama kankinimus.
2. Perkeltinė prasmė: Vadovo elgesys su darbuotojais priminė tikrą inkviziciją – nuolatinis įtarimas ir slapti klausinėjimai.

• Terminai: inkvizicija

• Gairės: Bažnytiniai terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Inkvizicija – tai istorinė bažnytinio teismo sistema, kuri kovojo su erezija (nukrypimu nuo oficialios krikščionių doktrinos) ir kitomis, bažnyčiai grėsusiomis, formomis. Ji veikė viduramžiais ir vėlesniais laikotarpiais, ypač aktyvi buvo Ispanijoje ir Portugalijoje. Pagrindinės reikšmės: 1. Bažnytinė institucija – specialus teismas, tiriantis ir baudžiantis už religinius nusikaltimus. 2. Persekiojimas – žodis dažnai vartojamas perkeltine prasme, reiškiant žiaurų, sistemingą persekiojimą ar slaptą tyrimą. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Ispanijos inkvizicija XV–XIX a. persekiojo žydus, musulmonus ir protestantus, dažnai naudodama kankinimus. 2. Perkeltinė prasmė: Vadovo elgesys su darbuotojais priminė tikrą inkviziciją – nuolatinis įtarimas ir slapti klausinėjimai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.